Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), Lietuvos arboristų asociacija (LARA) ir LR Aplinkos ministerija, bendradarbiaudamos su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), š. m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, VSTT Nacionaliniame lankytojų centre organizavo tarptautinę praktinę konferenciją ,,Urbanizuotose teritorijose augančių medžių būklės vertinimo aktualijos“.
Konferencija surengta atsižvelgiant į šiuo metu vis dažniau iškylančias želdynų ir atskirų medžių būklės vertinimo problemas didžiuosiuose šalies miestuose, siekiant pristatyti objektyviai medžių būklės (stabilumo) analizei skirtą įrangą, pasidalinti patirtimi tarp vietos ir užsienio arboristikos, želdynų priežiūros specialistų, medžių fitopatologijos ekspertų, aplinkosaugininkų, vyriausybinių organizacijų bei miestų savivaldybių atstovų. Siekiant suburti specialistus vaisingai diskusijai ir užtikrinti efektyvų pasikeitimą patirtimi, pasisakyti buvo pakviesti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijų už želdynų priežiūrą atsakingų skyrių atstovai.
Į konferenciją susirinko nemažas būrys klausytojų, ypač didelį susidomėjimą išreiškė už želdinių būklės stebėseną ir jų priežiūrą atsakingų šalies miestų ir rajonų savivaldybių bei želdinių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Renginio dalyviai išklausė konferencijos pranešimus ir praktiškai susipažino su medžių būklės vertinimo galimybėmis.
Pasisakiusieji konferencijos pranešėjai palietė opų želdinių (daugiausia – pavienių medžių ir gatvės želdinių) būklės vertinimo klausimą; pastebėta, kad būtent ekspertų pateikiamos išvados dažniausiai nulemia galutinį savivaldybės sprendimą, nurodantį, kaip vienu ar kitu atveju turėtų būti pasielgiama su želdiniais ar atskirais medžiais. Pripažinta, kad galiojanti Želdinių ekspertizės tvarka aiškiai nenustato šios ekspertizės atlikimo metodikos. Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad nėra reglamentuota, kokiais atvejais privaloma atlikti želdinių būklės ekspertizę; neapibrėžta, kas gali būti ekspertas, kiek ekspertų reiktų kviesti, kokia turi būti eksperto kvalifikacija. Atsiranda erdvė bereikalingoms spekuliacijoms ir interpretacijoms, ekspertizės išvadas galima „pakreipti“ viena ar kita linkme, pvz. pateikti ne objektyvias išvadas, o tokias, kokios reikalingos užsakovui ar pačiam ekspertui. Kadangi atsakomybė už tolimesnę želdinių ar atskirų medžių būklę ir galimas su būkle susijusias pasekmes gula ant želdinių valdytojo (dažniausiai miesto ar rajono savivaldybės administracijos) pečių, tad ir galutinis sprendimas dėl želdinių ar atskirų medžių likimo turėtų būti priimamas želdinių valdytojo, pasitelkiant eksperto išvadas kaip papildomą argumentą. Taip pat pasisakiusieji savivaldybių atstovai iškėlė problemą, kad iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kas gali atlikti želdinių ekspertizę – LR Aplinkos ministerijos sudarytas ir 2008 m. patvirtintas rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąrašas yra gerokai pasenęs. Nors šis sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau dažniausiai jis priimamas kaip privalomas. Jeigu specialisto pavardės šiame sąraše nėra, traktuojama, jog jis negali atlikti želdinių ekspertizės arba jo atlikta ekspertizė yra niekinė. Konferencijos dalyviai vieningai pasisakė, kad šią problemą būtina nedelsiant spręsti, taip pat sutikta, kad reikalinga aiškiai reglamentuoti, kokį išsilavinimą ar kvalifikaciją turintis specialistas gali atlikti želdinių būklės ekspertizę. Dar viena problema – teisiniais dokumentais nereglamentuota, kad želdinių būklės ekspertizė gali būti atliekama pasitelkiant specialius instrumentus ar prietaisus, neįtvirtinta instrumentinių ekspertizių atlikimo tvarka, prietaisų sertifikavimo tvarka ir kt. klausimai.
LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius pranešime akcentavo, kad želdinių funkcijos miestuose yra labai plačios ir įvairiapusės, todėl, vertinant jų būklę bei parenkant tvarkymo priemones, reikia vertinti ne tik pavienius želdinius, bet pažvelgti į juos kompleksiškai, įvertinti viso miesto želdinių teikiamas ekosistemines ir kitas paslaugas.
Konferencijos dalyviai pritarė nuomonei, kad atlikęs vizualinį želdinių būklės vertinimą, želdinių ekspertas pateikia iš dalies subjektyvią išvadą. Pageidautiną objektyvumo lygį gali užtikrinti speciali įranga, leidžianti įvertinti tai, ko neįmanoma pamatyti plika akimi – pavyzdžiui, nustatyti puvinio ar ertmės lokalizaciją medžio kamiene bei šakose, jų nenupjaunant; įvertinti medžio šaknų ir kamieno stabilumą. Nors Lietuvoje medžių būklės vertinimui skirta moderni įranga ekspertizėse imta naudoti visai neseniai, tokios įrangos nauda ir praktinis pritaikomumas akivaizdūs, ypač vertinant vyresnio amžiaus, pavojų aplinkai galimai keliančius medžius. Pranešėjo iš Rusijos, želdinių būklės vertinimo eksperto, susivienijimo “Zdorovyj Les” prezidento Sergejaus Palčikovo nuomone, sąžiningas ekspertas iš principo negali pateikti išvados apie medžio pavojingumo laipsnį remdamasis vien vizualinės apžiūros, naudojant plaktukėlį ar medžio prieaugio (Presler‘io) grąžtą, rezultatais. Norint medžio būklę ir pavojingumą įvertinti objektyviai, turi būti pasitelkiami specialūs šiuolaikiniai instrumentai ir įranga, t.y., bent vienas iš šių įrenginių: akustinis tomografas, rezistografas arba medžio stabilumo būklės nustatymo testas (Tree Stability Evaliuation Test). S. Palčikovas plačiau pristatė rezistografą ir jo panaudojimo galimybes: tai prietaisas, leidžiantis ne tik nustatyti puvinio, ertmių ar įtrūkimų lokalizaciją tiriamoje medžio vietoje, bet ir įvertinti medienos kokybę.
Praktinėje konferencijos dalyje netoliese VSTT Nacionalinio lankytojų centro žaliuojančiame Sapiegų rūmų parke buvo pristatomi šiuolaikiniai medžių būklės ekspertizėje naudotini įrenginiai ir testai, vyko gyvos diskusijos. KMAIK atstovai demonstravo akustinį tomografą „ARBOTOM“, kuriuo skenuojamas medžio kamienas ar stambesnės šakos, o gauti rezultatai apdorojami kompiuterine programa. Šiuo įrenginiu nustatomas medienos puvinio erdvinis išsidėstymas, medžiui nepadarant jokios žalos. Įrenginio veikimo principą ir panaudojimo galimybes pristatė diplomuotas fitopatologas dr. Remigijus Bakys (KMAIK). Dr. R. Bakys apžvelgė šio prietaiso pagalba KMAIK specialistų Lietuvoje atliktus medžių būklės vertinimo darbus, pakomentavo pateikiamų tomografinės analizės rezultatų tikslumą, pristatė medžio pavojingumo laipsnio nustatymo metodiką. Dr. Gintaras Visalga (Alytaus miškų urėdija, Aleksandro Stulginskio universitetas) pristatė Lietuvos eglynuose akustinio tomografo „ARBOTOM 3D“ pagalba atliktus kamieno puvinio išplitimo tyrimus bei akustinės tomografijos duomenų tikslumo pagerinimo galimybes panaudojant matematinį gautų duomenų modeliavimą. Medžio lankstumo ir bazinio šaknų tvirtumo testą pristatė Vroclavo arboristikos mokyklos EKO-TREK (Lenkija) direktorius Jerzy Stolarczyk. Jis pabrėžė, kad tai vienintelis testas, galintis pakankamai tiksliai parodyti, kokią apkrovą (pvz. kokio stiprumo vėją) gali atlaikyti tiriamas medis.
Į vieną iš konferencijoje paliestų svarbių klausimų – kokius specialistus savivaldybės komisija gali kviestis atlikdama želdynų būklės ekspertizę, netrukus po renginio sureagavo LR Aplinkos ministerija: Aplinkos ministerijos 2008-10-01 raštu Nr. (11-2)-D8-8532 savivaldybėms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms išsiųstas želdinių ekspertų sąrašas pripažintas negaliojančiu. Pažadėta sudaryti naują specialistų sąrašą, kuriuos prie savivaldybės veikianti Želdynų ir želdinių apsaugos komisija gali kviestis atlikdama želdinių būklės ekspertizę. Mokslo institucijų, visuomeninių organizacijų paprašyta patikslinti ir (ar) papildyti esamą želdinių ekspertų sąrašą.
