Gruodžio 12-osios naktį užgeso Evaldo Survilos gyvybė. Netekome nuoširdaus draugo, malonaus ir įdomaus žmogaus, profesionalaus miškininko, šilto, gero žmogaus.
Evaldas pasirinko miškininko-pedagogo kelią ir visą gyvenimą jo nepaliko. Vargu ar atrasime daugiau miškininkų, kurie visą savo profesinę veiklą vykdė tik vienoje darbovietėje. Tiesa, Jo darbovietė keitė savo geografiją, pavadinimą ir statusą - iš Vilniaus miškų technikumo į Kauno aukštesniąją miškų mokyklą ir galiausiai - į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, bet Evaldas visada buvo šios įstaigos dėstytojas... .
Evaldas gimė 1939 m. rugpjūčio 7 d. Baigęs Kėdainių vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1961 m. įgijęs miško ūkio inžinieriaus kvalifikaciją pradėjo dirbti Vilniaus miškų technikume mokomojo ūkio valdytoju, o po dviejų metų ėmėsi dėstytojo veiklos. Greta dėstytojo darbo visuomet turėjo daug papildomų pareigų: dvi kadencijas buvo Miškininkystės mokslinės techninės draugijos moksliniu sekretoriumi, daugiau kaip dešimt metų - mokyklos profesinės sąjungos pirmininku, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo ir valdybos nariu, Kolegijos Akademinės tarybos pirmininku, Miškininkystės katedros vedėju.
Evaldas daug skaitė ir mokėsi, mėgo leisti laiką gamtoje, keliaudamas po Sibiro platybes ar Vakarų pasaulio tolius. Nevengė ir profesinės veiklos vizitų į užsienį - vykdavo skaityti miškininkystės paskaitų kitų šalių aukštosiose mokyklose.
Mes jį prisimename kaip šaunų, linksmą, išlaikytą, nuolat siekiantį tobulėti kaip asmenybę, gilų ir supratingą, inteligentišką, galintį patarti, paguosti ir nieko neužgauti.
Per tuos keletą mėnesių, kai Evaldas sunkiai sirgo ir intensyviai gydėsi, mes labai Jo pasiilgome.
Dabar labiausiai norisi užjausti, paguosti ir palaikyti Evaldo artimuosius, netekusius brangiausio žmogaus. Sunku įsivaizduoti, ką teko jiems išgyventi. Netekties dieną liekame su jais, guodžiame ir palaikome.
Labai nesinori tarti tradicinius žodžius - „Ilsėkis ramybėje“. Tai skamba kaip pabaiga. Esame tikri, kad dar ilgai artimųjų ir draugų susitikimuose, pokalbiuose, mintyse būsi drauge.
Malonus kolega, mes Tavęs labai ilgėsimės...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bendruomenė