Šių metų lapkričio 8 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje vyko Miškininkystės katedros organizuota konferencija, skirta buvusiam KMAIK Miškininkystės katedros vedėjui, dėstytojui, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo ir valdybos nariui doc. Evaldui Survilai (1939-2018 m.) atminti. Į konferenciją simboliniu pavadinimu „Miškai Lietuvoje oš, jei juos tvarkys profesionalūs specialistai“ susirinko gausus būrys Evaldo Survilos artimųjų, buvusių studentų, kolegų, bendramokslių, miškotyros mokslo bendruomenės, miškų žinybos atstovų.
Įžanginį žodį, apžvelgdamas svarbiausius Evaldo Survilos biografijos faktus, tarė KMAIKdirektorius dr. Vaidotas Lygis, demonstruotos šeimos dovanotos skaidrės su kadrais iš E. Survilos vaikystės, jaunystės, kolegų darytos akademinę veiklą iliustruojančios nuotraukos. Tuo pačiu, buvusi KMAIK dėstytoja Aldona Vitkevičienė pasidalijo šiltais prisiminimais apie kolegą, ne vienerius kartu švietimo įstaigoje praleistus metus. Apie brolį, tėvus, visą Survilų-miškininkų dinastiją papasakojo E. Survilos brolis Romualdas.
Kolegijos direktorius taip pat papasakojo apie miško ūkio specialistų rengimą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje; čia prisimintos miškų mokyklos ištakos, trumpai apžvelgta visa šios mokyklos tapsmo kolegija istorija, nušviesta dabartinė situacija ir šiandieninės miškininkų ruošimo aktualijos.
Buvęs KMAIK direktorius doc. dr. Albinas Tebėra padarė pranešimą šiandien labai aktualia tema - „Žvilgsnis į Lietuvos miškininkystės istoriją, miškų išteklius ir perspektyvas“, kur klausytojus supažindino su dinamiška Lietuvos miško ūkio raida, šalies miškingumo ir lietuvio požiūrio į mišką ir miškininką kaita įvairiuose istorijos tarpsniuose.
Pasibaigus konferencijai, prie puodelio kavos svečiai toliau dalijosi prisiminimais apie šviesios atminties dėstytoją, kolegą, bendražygį, diskutavo įvairiais miškininkų rengimo, šiandieninės miškų politikos klausimais. Renginį vainikavo simbolinis doc. Evaldo Survilos atminimo ąžuolo sodinimas greta kolegijos žaliuojančiame Girionių parke.
Jis buvo Miškininkas, Dėstytojas iš didžiosios raidės, bet visų pirma – Žmogus. Mūsų visų labai gerbiamas ir mylimas žmogus. Džiaugiamės turėję galimybę dirbti kartu.
