Dubravos miško rezervatinė apyrubė kaip vietinės reikšmės saugomas objektas įsteigtas 1968 metais Dubravos miškų tyrimo stoties administracijos iniciatyva. Tačiau juridiškai rezervato statusą Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu įteisino tik 1994 m.
Rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją keturiuose Dubravos miško (Vaišvydavos g-ja) kvartaluose. Svarbiausi apyrubės objektai – vaizdingi, čia augantys, našiausi Dubravos šimtamečiai pušynai ir natūrali nenusausinta aukštapelkė. Šių bei kitų savaime besiformuojančių miško bendrijų išsaugojimas yra svarbiausia rezervato paskirtis.
Rezervatinėje apyrubėje apsauginis režimas palaikomas nuo 1968 m Taigi, saugomoje teritorijoje auga beveik penkis dešimtmečius žmogaus neliečiamas miškas. Per tuos metus kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjovartos, susidarė sąlygos liemenų kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti.
Nekontroliuojamas liemenų kenkėjų židinio plitimas rezervate neigiamai įtakojo aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Dubravos miške 1993 – 1997 metais dėl liemenų kenkėjų žuvo apie trečdalis eglynų.
2005 m. per rezervatą įrengtas 1,9 km ilgio pažintinis takas. Takas vingiuoja per pačias būdingiausias vietas. Lankytojai keliaudami taku gali pamatyti patį našiausią Dubravos miške 150 metų 33 m aukščio įspūdingą pušyną, kur medžio skersmuo siekia 46 cm, nuo kinivarpų antplūdžio žuvusius eglynus bei vietas, kur išretėjus eglėms, kyla eglės pomiškio grupės. Per aukštapelkę takas išgrįstas lentomis. Tako trasoje yra 8 informaciniai stendai, atokvėpio vietos.
Studentai ir lankytojai rezervate susipažįsta su natūralia miško biogeocenozių raida. Ekosistemų stebėjimui rezervate 1995 m. suprojektuoti pastovūs apskaitos bareliai. Juose apskaitomi visi augantys medžiai, sausuoliai, išversti, nulaužti, pažeisti žvėrių, taip pat supuvę, suirę medžiai ir seni kelmai. Be to bareliuose apskaitomas pomiškis, trakas, vykdomi entomofaunos, ligų paplitimo stebėjimai.
