15 metų LITBIOMOS veiklos: nuo Asociacijos įkūrimo iki globalių idėjų

Prieš 15 metų įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA davė stimulą kurtis ir sparčiai vystytis šalies biomasės energetikos sektoriui bei tapti pavyzdžių kitoms ES šalims. Vien per pastaruosius metus pavyko pasiekti PVM lengvatos privačiuose namuose naudojamam biokurui, eksporto kreditų draudimą didelėms įmonėms, kurios eksportuoja savo produkciją į rizikingesnes valstybes, pradėti programą „Katilų keitimas namų ūkiuose“ ir kt. Tai – dideli pasiekimai, bet Asociacija neketina sustoti.

2020-ųjų planai jau – įgyvendinti

„Bioenergy Europe“ vykdantysis direktorius Jean-Marc Jossard, remdamasis „Eurostat“ duomenimis, sako, jog Lietuva pagal atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI), kurių didžiąją dalį sudaro biomasė, naudojimą tarp 28 ES narių patenka į dešimtuką: „Įvertinus visus rodiklius ir veiklos strategijas, drąsiai galima sakyti, kad šioje srityje Lietuva rodo Europai kryptį. Ir pirmiausia tai – LITBIOMOS nuopelnas“.

„Iki 2020-ųjų metų Lietuva įsipareigojo Europos Sąjungai, jog atsinaujinantys energijos ištekliai bendrame galutiniame suvartojime sudarys apie 23 proc. Galima tik pasidžiaugti, kad įsipareigojimus jau įvykdėme. Štai 2017 m. AEI dalis bendrame energijos suvartojime sudarė 25,8 proc. Nepaisant to, mes neketiname sustoti. Turime ambicingų tikslų iki 2050 metų pasiekti, jog elektra ir šiluma būtų gaminama naudojant vien atsinaujinančius išteklius“, – teigia 15 metų mininčios asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.

Situacija pasikeitė iš esmės

Vienas iš puikių rodiklių yra tai, kad Lietuvos centralizuotame šilumos tiekime ir pramonės įmonėse biokuras užima vis didesnę dalį. Štai dar prieš 20 metų šilumai ir energijai gaminti daugiausia buvo naudojamos gamtinės dujos ar mazutas ir tik nedidelę dalį – biokuras. Dabar situacija iš esmės pasikeitė.

„Lietuva daugeliui valstybių yra tapusi energetinės nepriklausomybės bei atsinaujinančios energetikos plėtros pavyzdžiu. Dar 2007 metais biokuro dalis centralizuotoje šilumos gamyboje sudarė vos 16 proc., šiandien – apie 70 proc. o 2020 metais pastačius Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines, tikimasi 80–85 proc.“, – vylėsi V. Ramanauskas.

Lengvatinis PVM panaikino diskriminaciją

 Asociacija nuo 2016 metų kryptingai siekė, jog būtų sumažintas PVM biokurui, naudojamam namų ūkiuose. Pagaliau siekis tapo įstatymo pataisomis ir nuo šių metų sausio 1 dienos biokurui taikomas lengvatinis 9 proc. PVM. UAB „Granulita“ vadovas Girmantas Praninskas sako, kad taip panaikintas namų savininkų, dažniausiai gyvenančių kaimo vietovėse, diskriminavimas, juk jie mokėjo 21 proc. PVM, o besinaudojantys centriniu šildymu – tik 9 proc.

 „Kita vertus, pataisos paskatino naudoti kokybišką, ekologišką, Lietuvoje pagamintą kurą, medžio granules bei briketus. Gyventojai, taupydami PVM bei pirkdami produkciją juodojoje rinkoje, dažnai gaudavo prastos  kokybės kurą, būdavo nepatenkinti, bet negalėdavo kreiptis nei į vartotojų teises, nei į Asociaciją dėl kokybės ar prekių grąžinimo. Pastebėjome, kad nuo sausio vis daugiau medžio granulių bei briketų parduoda prekybos tinklai, kuriuose prekių kokybė garantuojama nustatytais standartais, – tvirtina G. Praninskas. – Mes manome, kad sumažintas PVM taip pat padės vystytis logistikos kompanijoms, kurioms reikalingos investicijos į specializuotą transportą kurui paskirstyti. Naudojant daugiau vietinio, ekologiško, o ne iškastinio importuojamo kuro bus saugojama ne tik gamta, bet ir kuriamos naujos darbo vietos, dėl to mažės emigracija bei gerės gyvenimo kokybė“.

 Draudimas skatins eksportą

Asociacija LITBIOMA buvo viena iš iniciatorių, kad eksporto rizikai mažinti būtų suteiktos valstybės garantijos. Nuo 2018 metų mažos ir vidutinės įmonės jau galėjo pasinaudoti bendrovės INVEGA teikiamu eksporto kredito draudimu. O nuo šių metų sausio tokią galimybę gavo ir didelės įmonės.

 „Vis daugiau biomasės energetikos pramonės įmonių gamina pažangių biokuro technologijų, tačiau tik nedaugelis jas eksportuoja, nors jų gaminiai turėtų paklausą užsienio rinkose, pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, kuriose biomasės energetikos sektorius tik pradeda vystytis, – teigia asociacijos prezidentas V. Ramanauskas. – Naujasis eksporto rizikos valdymo instrumentas kaip tik ir paskatins Lietuvos biokuro technologijų eksportą į šalis, kuriose biokuro sistemų poreikis yra didžiulis, tačiau užsakovai dažniausiai neturi užtektinai savų lėšų, o vietos bankai nefinansuoja ilgalaikių investicinių projektų ar finansavimo sąnaudos yra itin didelės. Privatūs draudikai tokių eksporto sandorių dėl didelės rizikos apskritai nedraudžia, užmegzti ryšių, kurie skatintų jos eksportą“.

Neketina sustoti

Ne vienerius metus LITBIOMA siekė, kad būtų modernizuotas individualių namų sektorius, juk daugiausia yra senos statybos namų, naudojančių neefektyvias šildymo įrangas. O tai yra ne tik ekonomiškai nuostolinga, bet ir didina aplinkos taršą.

„Mūsų pastangos nenuėjo veltui ir jau nuo šių metų bus įgyvendinama ilgalaikė programa „Katilų keitimas namų ūkiuose“, – džiaugiasi LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė. – Tai yra  didelis pasiekimas, tačiau neketiname sustoti. Sieksime, kad būtų atnaujintos ir biokuro ruošos technologijos, todėl jau kitais metais bus teikiama parama jai įsigyti. Be to, turime ir strateginių tikslų, pavyzdžiui, Lietuvoje įdiegti Atsinaujinančios energetikos direktyvos RED II nuostatas, sėkmingai įgyvendinti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir kt. Taigi vienus tikslus pasiekę, keliame kitus“.