KMAIK ir KTK ruoš kvalifikuotus inžinierius

Visame pasaulyje sparčiai augantis inžinierių deficitas skatina ieškoti naujų sprendimų kaip rinką užpildyti kvalifikuotais ir motyvuotais specialistais. Šią misija vykdyti imasi Lietuvos inžinerijos kolegija.

Specialistų reikia vis daugiau

Kaune duris atverianti Lietuvos inžinerijos kolegija susikūrė bendru sutarimu, susijungus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos (KMAIK) bei Kauno technikos (KTK) kolegijoms. Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovo dr. Remigijaus Bakio, Lietuvai norint tapti inžinerine šalimi ir inovacijų traukos centru – specializuota kolegija, sutelkusi modernią praktinių įgūdžių bazę ir patyrusius dėstytojus – yra būtinybė.

„Labai aiškiai matome augantį inžinierių poreikį. Lietuvos verslas jau susiduria su kvalifikuotų specialistų deficitu. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus augimą neabejotinai lemia ir Ketvirtosios pramonės revoliucijos, dar vadinamos Industry 4.0 (liet. Pramonė 4.0) įtaka, kadangi didėja specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis, paklausa.

Norint patenkinti kasdien augantį poreikį jau šiandien reikia didesne imtimi ruošti specialistus ir ruošti juos ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar pasaulio rinkai“, - sako jis.

Vykdomos studijų programos yra unikalios, paklausios, orientuotos į specialisto-praktiko, turinčio teorinių studijų krypties žinių ir praktinių įgūdžių bei kompetencijų ugdymą.

Miškininkystės studijų programa, ruošianti praktinės veiklos specialistus miškų ūkiui ir medienos pramonei, tausojančiam gamtos išteklių naudojimui, kraštotvarkai, rekreacijai, aplinkosaugai, yra unikali. Šalies miškų ūkio ir medienos apdirbimo sektoriuje šiuo metu dirba apie 55 tūkst. specialistų. Miškininkystės sektoriaus vystymas lemia kitų, šaliai svarbių sektorių (medienos gaminių pramonės, bioenergetikos) plėtros galimybes, prisideda prie Žaliojo susitarimo krypties formavimo, klimato kaitos stabilizavimo, skatina Lietuvos pažangą, didina šalies energetinę ir žaliavinę nepriklausomybę bei nacionalinį saugumą.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES erdvėje, sodininkystė ir želdininkystė tampa prioritetinėmis sritimis. ES parlamento paskelbti duomenys rodo, kad sodininkystės produkcija sudaro 18 % visos ES žemės ūkio produkcijos vertės. ES žemės ūkio politikoje akcentuojama, kad vienas iš tikslų yra skatinti sodininkystės plėtrą, didinti konkurencingumą. Jau dabar ir ateityje bus reikalingi profesionalūs specialistai, galintys užsiimti šia veikla.

Želdynų dizaino specialistų kompetencijos atitinka Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, kurios numato didinti visuomenės supratingumą apie kraštovaizdį, ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslus ir uždavinius. Želdynų dizaino specialistai vis labiau paklausūs kuriant miesto žaliąsias erdves, rekreacines zonas, vystant nekilnojamojo turto projektus ir projektuojant privačius želdinius.

Hidrotechninė statybos specialistų poreikis pasaulyje nuolatos auga dėl kylančių vandens išteklių valdymo problemų. Hidrotechninė statybos specialistai sprendžia vandens sąveikos su aplinka ir žmogaus sukurtomis struktūromis, tokiomis kaip užtvankos, tiltai ir vamzdynų sistemos iššūkius, kuria ir diegia aplinką tausojančias technologijas.

Žemėtvarkosspecialistai dirba įmonėse, rengiančiose žemėtvarkos ir kraštotvarkos projektus, atliekančiuose kadastrinius matavimus, žemės kartografavimo, planų rengimo ir kt. darbus.

Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų studijų programos absolventai - Lietuvai reikalingi matavimų inžinerijos specialistai, išmanantys geodezijos, kartografijos, topografijos darbus bei teisės aktus ir jų taikymą, kurių poreikis darbo rinkoje yra stabiliai aukštas.

Prioritetas – aukšta kokybė

Lietuvos inžinerijos kolegija sieks išsiskirti ne tik savo ruošiamų specialistų kokybe, bet ir novatorišku požiūriu į ateitį ir tvarumą.

„Būsime unikali kolegija, kuri sujungus dviejų kolegijų potencialą, paremtą šimtametėmis tradicijomis, nauju požiūriu ir moderniomis technologijomis, pasiūlys studentams platų inžinerinių studijų pasirinkimą, modernią praktikų bazę, patyrusių dėstytojų potencialą.

Artimi ryšiai su verslu leis ruošti specialistus pagal šios dienos verslo standartus, atsižvelgiant į jiems reikalingus įgūdžius, naudojamus įrankius ir technologijas. Sieksime atliepti ne tik Kauno regiono, bet ir Lietuvos poreikius. Kviečiame prisijungti prie Lietuvos Aplinkos inžinierių kalvės“ - kviečia dr. R. Bakys